Kaip pasirinkti tinkamą maršrutą pirmą kartą
Trys svarbiausi dalykai prieš pradedant. Trukmė, aukščio skirtumas ir patogumai šalia kelio.
Praktiniai patarimai
Saugumo patarimai ir pirma pagalba lauke
Kaip išvengti pavojų ir ką daryti, jei susirūpi kojos ar galva. Praktiniai patarimai iš patyrimo žmonių, kurie reguliariai vaikščioja piliakalniais.
Žygiai piliakalniais yra puikus būdas pasimokyti ir praleisti laiką lauke, bet saugumas visada turi būti pirmoje vietoje. Nesvarbu, ar tai tavo pirmasis žygis, ar jau turi patirties, pavojų visada gali susitikti bet kas.
Daugelis žygiautojos pradeda su entuziazmų, bet nepasiruošę atsitiktiniams nelaimiams. Skausmas koją, šaltis, ar netikėtas lietus — tai tik keletas dalykų, kurie gali sutrukdyti jūsų žygį. Tačiau jei žinai, ką daryti, daug dalykų gali išvengti arba greitai suuždaryti.
Šiame straipsnyje pasidalysime praktiniais patarimais iš žmonių, kurie daugiau kaip dešimtmetį vaikščioja Kernavės piliakalniais. Matysite, kaip pasiruošti ir ką daryti, kai atsitiksta nepageidautinas dalykas.
Svarbiausios saugos taisyklės
01
Pasakyk kitiems, kur eini
Prieš pradedant žygį, visada pasakyk draugams arba šeimos nariams, kur tu būsi ir kada planuoji grįžti. Tai nėra per daug, bet gali išgelbėti tavo gyvybę jei atsitiks nepageidautinas dalykas.
02
Turi mobilų telefoną su baterija
Įsitikink, kad tavo telefonas yra pilnai įkrautas prieš žygį. Piliakalnių teritorijoje signalą gali būti silpnas, tačiau kai kuriose vietose jis turėtų pasitaisyti. Iš grįžimo kelionės susisiekti pagalbą gali būti kritiškai svarbu.
03
Nešiok vandenį ir šviežius maistą
Jei žygis trunka daugiau nei 2-3 valandas, nešiok mažiausiai 1,5 litro vandens. Sausulis ir alkis greitai išvargins tavo energiją. Vaisiai, riešutai ar energetinės batonėlės — puiki pasirinkimas.
04
Pasirinkti tinkamus batus
Neišeik į žygį su naujais batais arba sena skola. Suplyšę arba nepatogūs batai sukels pūsles ir skausmą. Prieš kelionę išbandyk batus keliomis dienomis. Patarimas: tuo laiku žygiai žemiau nei 500 m aukščio.
05
Saugo nuo saulės ir šalčio
Vasarą nešiok šapą ir SPF 30+ kremo. Žiemą ir rudenį – šiltą liemenę ir kepurę. Temperatūra piliakalnių viršūnėje gali būti 3-5 laipsniais žemiau nei papėdėje. Būk pasirengęs visam metų laikui.
06
Turi pirmos pagalbos komplektą
Mažas kuprinėlės su pleistrais, antiseptiku ir vaze – tai pagrindas. Jei turi nuolatines problemas (širdis, astma), nešiok reikalingus vaistus. Žinojimas, kaip suteikti pirmos pagalbos, yra labiau vertingas nei prietaisai.
Dažniausi susirgimai žygiaujant
Žygiaujant piliakalniais, dažniausiai pasitaiko tokios problemos: pūslės ant kojų, nuospaudos nuo kuprinės, mažos žaizdos iš šaknų ar akmenų. Nors tai neatrodo pavojinga, neliečiant jų gali sukelti infekciją.
Kita dažna problema – galvos skausmai nuo saulės arba dehidratacijos. Jei tu pastebėjai, kad žygio pradžioje skauda galvą, sustok, pasigerk vandens ir sėdėk šešėlyje 15-20 minučių. Paprastai tai padeda. Jei skausmas neteka, grįžk į automobilį.
Šalčio nusilpimas yra retesnis, bet galimas žiemą arba rudenį, kai staiga supavėja oras. Žmogus gali pajusti drebulį, supainiojimą ir nuovargio. Tai yra pavojinga – reikia greitai sušildyti žmogų ir iškviesti pagalbą.
Svarbi pastaba dėl sveikatos
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra edukacinė ir skirta bendram susipažinimui. Tai nėra medicininė nuomonė ir neatstoja gydytojo konsultacijos. Jei turi nuolatinių sveikatos problemų arba alergijų, pasikonsultavk su gydytoju prieš žygį. Suteikiant pirmos pagalbos, sekite galiojančias procedūras ir, jei reikia, iškvieskite greitąją pagalbą.
Kaip suteikti pirmos pagalbos žygiaujant
Jei kažkas susižeidė arba pasijuto blogai, ramus ir greitas veiksmas yra svarbiausia. Pirmiausia, sustok žygį ir pasitikrink, ar asmuo sąmoningas ir gali suprasti. Jei jis nesąmoningas, iškvieskite greitąją pagalbą (112) ir nenaudokite jo.
Jei tai mažas žaizda, applauk ją šviežiu vandeniu iš buto arba iš savo kuprinės. Naudok antiseptinį skystį ir uždek pleistrą. Negriesk žaizda nešvariais pirštais – tai gali sukelti infekciją. Jei žaizda yra gili arba kraujas nesustoja per 10 minučių, grįžk žemyn ir ieškokite medicininės pagalbos.
Pūslių atveju – jei jau sudarė, nedaryk jų dar didesnes. Uždek gausų pleistru arba molinę apvyniojimą. Jei pūslė skauda labai, gali atsargiai jį atidaryti su steriliu adatomis, bet tada greitai uždek medikamentiniu kremu ir pleistrą. Jei skausmas nesustoja, grįžk žemyn.
Žingsnis po žingsnio: ką daryti, jei kas nors pasijuto blogai
1
Sustok ir įvertink padėtį
Sustok žygį nedelsiant. Klausk žmogaus, ar jam gerai. Jei jis nesąmoningas, iškvieskite greitąją pagalbą. Jei sąmoningas – sėdink jį ir juk skausmas.
2
Duok vandens ir šešėlio
Jei žmogus yra sąmoningas, duok jam vandens. Vasarą – susėdinti jį į šešėlį. Jei aukšta temperatūra – aplietinti jo rankas ir kaktu vandeniu. Tai pagelbės sumažinti kūno temperatūrą.
3
Naudok pirmos pagalbos komplektą
Jei žaizda, naudok pleistrus, vaza ir antiseptą. Jei spaustas skausmas – leisk žmogui atsigulti. Negriesk jį, jei yra kaulų lūžimas. Immobilizuoti sužeistą dalį, jei galima.
4
Iškvieskite pagalbą
Jei skausmas nėra lengvas arba nesistabdo per 20 minučių, iškvieskite greitąją pagalbą. Duok operatoriui jūsų buvimo vietą – jei žinai piliakalniaus pavadinimą, tai padės. Jei signalo nėra, nusileidite žemyn ir iš ten iškvieskite pagalbą.
5
Laukite pagalbos, nesipatiems
Kai iškvietus pagalbą, nedideliam žmogui negali kelti. Leisk jam atsipalaiduoti. Jei yra šalta – apgultais jį drabužiais. Priartink mobilų telefoną, jei reikia vėl skambinti operatoriui.
Kaip prevencinėje būdu išvengti problemų
Geriausias būdas išvengti sveikatos problemų yra profilaktika. Pradžioje – gerai planuok žygį. Neatskubk. Jei skubini, daugiau rizikuoji. Gera nuomonė yra pradėti iš lengvesnių maršrutų ir palaipsniui perkelti prie sudėtingesnių.
Antra – šildo batus prieš žygį. Negul jų su liežuviais per anksti. Jei tu jaunas – gali atsilaikyti, bet jei seniau, tai ypač svarbu. Trečia – nešiok šiltas, bet lengvas drabužius. Vasaroje – šaltą lino arba medvilnę. Žiemoje – šiltas vilnonę. Ketvirta – nešiok prisotintus vandenį. Penkta – nešiok telefono baterijos šaltinį.
Žygiai – tai saugus ir smagi veikla
Saugumo patarimai neatostogų tavo žygius – jie juos daro saugius ir maloniuosius. Nesibaisk, bet būk pasiruošęs. Daugelis žygiautojos, kurie šiame straipsnyje paminėti, žygiauja šimtus kartų ir niekada neturėjo rimtų problemų, nes jie pasiruošę.
Jei tu pradedantis – pradėk nuo lengvesnių maršrutų. Jei tu senesnės – turi draugą su savimi. Jei tu turi nuolatines sveikatos problemas – pasikonsultavk su gydytoju. Ir svarbiausia – mėgaukis mūsų grąžios Kernavės piliakalniais. Jie čeka jūsų!
Norite daugiau sužinoti apie žygius piliakalniais?
Žiūrėti daugiau straipsnių
